Malūne mes, visi penki – Alvydas, Milda, Justina, Gabrielė ir Milvydas - taigi čia namai – namai Malūne... tiek mums, tiek mūsų svečiams. Tarp daug gyvenimų jau mačiusių malūno sienų - švenčiam kasdieną, kad gyvenimas [Malūne] nesustotų, bet būtų pripildytas... ir pripildytų - bendravimo, bendrystės…lėto gyvenimo vertybėmis.

Užfiksuoti malūno pastatymo metai - 1870. Nors istoriniuose šaltiniuose minima, kad jau 1759 m. Užventyje veikė malūnas ant Ventos upės ir bravoras, yra teigiančių, kad vandens malūnas šioje vietoje minimas net XIV amžiuje. Užvenčio vandens malūno ir spirito varyklos pastatas - vienas iš Užvenčio dvaro sodybos teritorijoje išlikusių pastatų. Sovietmečiu malūnas veikė pagal paskirtį iki 1990, vėliau buvo paverstas mechaninėmis dirbtuvėmis. Paskutinis dvaro savininkas, Lietuvos Nepriklausomybės akto signataras Jonas Smilgevičius buvo ne tik šviesus žmogus, bet ir žymus ekonomistas bei puikus ūkininkas. Malūne vietoj vandens rato jis pastatė turbiną, kuri gamino elektros energiją dvarui ir miesteliui. Malūno pusėje esančias širdžiai mielas vietas savo laiškuose mini 1887-1898 metais dvare gyvenusi ir kūrusi rašytoja Šatrijos Ragana, kurią Užventis įkvėpė vertingiausiam jos kūriniui „Sename dvare“.